PRALEIDAU TERMINĄ PRIIMTI PALIKIMĄ

Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo turto palikėjo mirties momento.
Gyvenime dažnai pasitaiko, jog įpėdiniai dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleidžia pirmiau paminėtą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir praranda galimybę registruoti turtą savo vardu ir juo lengvai disponuoti. Tuomet reikia kreiptis į teismą. Yra du būdai ir plačiau paanalizuosime kiekvieną iš jų, ką daryti, kad turtas būtų paveldėtas tinkamai.
Pirmas būdas, tai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo. Antras būdas – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.
Tam, kad tinkamai nustatyti, kuris iš pirmiau paminėtų variantų yra geriausias konkrečioje situacijoje, būtina išanalizuoti pačio įpėdinio faktinę situaciją. Jeigu įpėdinis nori, kad teismas jam atnaujintų terminą palikimui priimti, visų pirma būtina įsivertinti ar toks terminas buvo praleistas ženkliai. Natūralu, jog praleidus terminą mėnesiui ar dviem, žymiai paprasčiau tokį terminą atnaujinti, nei jį praleidus metus ar daugiau laiko. Kai palikimui priimti terminas praleistas nežymiai, paprastai pateisinamos priežastys gali būti stresas dėl palikėjo mirties, teisinių žinių spragos, gyvenimas kitame mieste, tolimas atstumas ir t. t. Jeigu palikimui priimti terminas praleistas ženkliai, tuomet tokį terminą atnaujinti galimybės yra mažesnės. Praleidus terminą metams ar ilgiau pateisinamos priežastys gali būti sunki įpėdinio liga, gyvenimas užsienyje, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose ir t. t. Svarbu ir tai, kad bet kokios termino praleidimo priežastys privalo būti tinkamai motyvuotos, be to teismui turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas. Jeigu įrodymai pagrįsti, o pareiškimo motyvai tinkamai ir teisiškai motyvuoti, teismas paprastai terminą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujina.
Antrasis būdas, tai, kai įpėdinis kreipiasi į teismą, tam kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog įpėdinis po palikėjo mirties jo turtą valdė ir naudojosi tokiu turtu kaip savo. Šis būdas pats tinkamiausias įpėdiniui, kuris po palikėjo mirties toliau gyvena jo bute ar name (pavyzdžiui, palikėjo sutuoktinis, kuris ir toliau gyvena bendrame sutuoktinių bute ar name). Svarbu tai, kad priešingai nei pirmajame variante, norint nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra laiko apribojimo. Kitaip tariant, įpėdiniui gyvenant palikėjo bute metus, du metus, 10 metų ir ilgiau, toks įpėdinis turi pilną teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimtas sprendimas, kad jis palikėjo turtą valdė kaip savo. Paprastai tokiais atvejais įrodinėjimas yra paprastesnis, kadangi tokiam įpėdiniui nėra sunku įrodyti teismui, jog jis palikėjo turtą prižiūrėjo ir elgėsi su juo kaip su savo. Tokie įrodymai gali būti – mokėjimas įvairių mokesčių (žemės, turto, komunalinių ir pan.), liudytojų (kaimynų, giminaičių) žodiniai paaiškinimai ir kt. Taigi, teismui pateikus visus būtinus įrodymus, tokį juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą – teismas dažniausiai nustato tenkindamas įpėdinio pareiškimą.
Jeigu Jūs susidūrėte su panašia situacija, susisiekite su manimi ir susipažinus su faktinėmis aplinkybėmis, rasime Jums tinkamiausią būdą.

Advokatė Agnija Frejerė
Adresas: A. Goštauto g. 8, 214 kab., Vilnius
Tel.: 86 70 77 108; 86 09 32 348
El. paštas [email protected] ; [email protected]
Tinklapis www.frejerlaw.lt