Advokato padėjėja Agnija Frejerė

Žalos – Nuostolių atlyginimas

Civilinė atsakomybė (CK. 6.245 str.) – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl asmens sveikatai padarytos žalos atlyginimo, privalo nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių civilinė atsakomybė iš viso neatsiranda: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė, žala.

1) Neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai gali pasireikšti neteisėtu neveikimu (neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos), neteisėtu veikimu (atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

2) Priežastinis ryšys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

3) Kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

4) Žala. Žala gali būti skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę).  Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.  Pažymėtina, jog patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, o tais atvejais, kai jo tiksliai įrodyti negalima, tai jų dydį nustato teismas. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Klientus turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo klausimais konsultuojame žodžiu, tiek telefonu, tiek asmeniškai susitikus kontoroje ir raštu, elektroniniu paštu, kadangi šioje srityje turime sukaupę nemažą teisinę patirtį, savo klientams patariame tinkamiausią ir paprasčiausią būdą nustatant turtinės ar neturtinės žalos dydį ir ją priteisiant. Taip pat pokalbio metu nurodome savo klientams optimaliausią kainą.

Advokato padėjėja teikia teisines paslaugas šiomis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų.

Mūsų profesionali teisininkų komanda visada išklausys, patars ir pasiūlys optimaliausią problemos sprendimo būdą. Mūsų tikslas – patenkintas rezultatais klientas.

Susisiekite su mumis telefonu ar elektroniniu paštu, nurodytais internetinėje svetainėje, dėl asmeninio susitikimo.

Taip pat savo klientams galime pasiūlyti teisines paslaugas išsimokėtinai, tai yra mūsų klientas kainą už suteiktas paslaugas gali išsimokėti per 3 – 6 mėnesius. Taip pat mes galime mokėjimą už teisines paslaugas atidėti.